2015-10-13
Kalnų Karabache nėra vietos keliautojams Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/kalnu-karabache-nera-vietos-keliautojams/210559 © Lietuvos žinios
Armėnija, galbūt bėgdama nuo vidinių problemų, vėl kaitina aistras dėl okupuotų Azerbaidžano teritorijų. Patrauklų Kalnų Karabacho regiono įvaizdį mėginama formuoti ir Lietuvoje. Azerbaidžano ambasadoriaus Hassano Mamadzados teigimu, vieną kitą lietuvį gal ir pavyksta apgauti, sugundyti keliauti į Kalnų Karabachą, tačiau dauguma puikiai supranta tikrąją situaciją šioje karinio konflikto zonoje. Prabilo apie aneksiją?
– Ne taip seniai Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pareiškė, kad Kalnų Karabachas yra „neatsiejama Armėnijos dalis“. Ar tai rodo ketinimą aneksuoti kraštą?
– Dėl šio pareiškimo Azerbaidžanas pareiškė protestą. Tarptautinės reakcijos S. Sargsiano kalba nesulaukė, tačiau esame ramūs, nes dauguma tarptautinės bendruomenės narių, tarp jų ir Lietuva, tvirtai remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Apgailestaujame, tačiau tokie pareiškimai parodo Armėnijos poziciją, kuri akivaizdžiai prieštarauja visoms šios šalies nuostatoms, deklaruojamoms tarptautinėse derybose, pažeidžia tarptautinę teisę. Jei jau taip, kam tada daug metų tvirtinti, kad Kalnų
Karabachas – nepriklausoma valstybė? Tuo pačiu metu, kai buvo padarytas šis pareiškimas, Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai susitiko Niujorke ir kartu su Minsko grupės šalių pasiuntiniais diskutavo konflikto sureguliavimo klausimais. Verta susimąstyti: kuri Armėnijos pozicija yra tikroji? Hassanas Mamadzada /Alinos Ožič nuotrauka – Kodėl būtent dabar girdime tokius pareiškimus?
– Jau nebe pirmą mėnesį Armėnija gyvena nuotaikomis, kurias galima pavadinti revoliucinėmis. Žmonės reikalauja darbo, oraus gyvenimo lygio užtikrinimo. Retorika, susijusi su Kalnų Karabacho problema, skirta atitraukti žmonių dėmesį nuo kasdienių rūpesčių. Deja, Kalnų Karabache neseniai vėl vyko susišaudymai. Neapsieita be aukų abiejose pusėse. Gali būti, jog tai taip pat buvo daroma specialiai, kad Armėnijos visuomenės dėmesys būtų nukreiptas nuo vidinių problemų. Prisiminkime ir tai, kad būtent Kalnų Karabacho konfliktas padėjo ateiti į valdžią Seržo Sargsiano režimui. Tą pačią kortą stengiamasi panaudoti ir dabar, nors daugeliui armėnų šiandien greičiausiai kur kas labiau rūpi išgyvenimo klausimai, o ne tai, kam priklauso Kalnų Karabachas ir aplinkinės okupuotos teritorijos.
– Neseniai Armėnija iš Rusijos gavo 200 mln. dolerių paskolą ginkluotei įsigyti. Ar tai ir Armėnijos prezidento pareiškimas yra paprasčiausias sutapimas? – Stebiuosi tuo. Užuot gelbėjusi savo ekonomiką, Armėnija ima paskolą ginklams pirkti. Žinoma, Azerbaidžanas taip pat didina savo karinius pajėgumus. Tokia padėtis mums primetama jau daugiau kaip 20 metų. Visada siekėme konfliktą išspręsti diplomatiniais būdais, tačiau jei mums vėl bus grasinama karu, neišsigąsime. Mūsų teritorijos buvo atplėštos, ir mes nedvejodami siekiame jas susigrąžinti. Mūsų vietoje taip elgtųsi bet kuri pasaulio valstybė. Lietuva taip pat turi tokios patirties. Vilniaus kraštas ilgą laiką iš jūsų buvo atimtas, bet lietuviai niekada nedvejojo dėl troškimo jį susigrąžinti. – Jeigu Armėnija iš tiesų nuspręstų aneksuoti Kalnų Karabachą? Ką darytų Azerbaidžanas?
– Nieku gyvu su tuo nesitaikstytume. Dėl savo žemės kovosime iki galo, ir Armėnija tai puikiai žino. Lygiai taip pat Armėnija žino, kad akistatoje „vienas prieš vieną“, be išorinio įsikišimo, prarastas teritorijas susigrąžintume per mėnesį. Deja, šiuo metu konfliktas vis dar reikalauja aukų. Mokama didžiausia kaina – žmonių gyvybėmis. Labai gaila, kai armėnų šeimos priverstos klausti, dėl ko mirė sūnus, brolis, tėvas... Kodėl jie turi žūti svetimoje žemėje? Apsigauna tik retas lietuvis
– Atrodytų, visi jau seniai turėtų suvokti, kad Kalnų Karabachas – kruvino konflikto zona. Tačiau net ir šiuo metu Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo straipsnių apie tai, kaip „gražu“ keliauti į tą kraštą.
– Tai stebina. Sunku įsivaizduoti tokį „turizmą“, o juo labiau iš kur atsiranda tokios publikacijos. Gal suinteresuoti asmenys iš tiesų pasikviečia ten žurnalistą, gražiai priima, pavaišina, parodo gražias vietas ir mainais laukia teigiamų atsiliepimų? Žiūrėk, gal ką ir sudomina. Lietuvoje daug bendrauju su politikais, diplomatais, ir visi supranta, kas yra Kalnų Karabachas. Tad ką norima pasakyti tokiomis publikacijomis?
Kad Kalnų Karabachas yra patraukli vieta kelionėms? Tačiau tai – karinio konflikto zona. Keliauti ten – pavojinga gyvybei. Tokios kelionės yra ne tik pavojingos, bet ir neteisėtos. Okupuotų teritorijų „lankymas“ pažeidžia tarptautinės teisės normas, tai darantis žmogus neteisėtai kerta Azerbaidžano valstybės sieną. Taip galima užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Tie, kas skatina panašias „keliones“, tiesiog apgaudinėja Lietuvos visuomenę. Vienoje tokių publikacijų skaičiau liaupses Montei Melkonianui, kuris Armėnijoje yra paskelbtas nacionaliniu didvyriu. Autorius galėjo bent jau „pagūglinti“, apie kokį žmogų rašė. M. Melkonianas – Libano pilietis, Prancūzijoje įvykdęs teroro aktą, kurio metu žuvo keletas Turkijos diplomatų. Už tai jis buvo nuteistas ir kalėjo. Esu priverstas suabejoti tokių autorių profesionalumu.
– Ne vienus metus gyvenate ir dirbate Lietuvoje. Ar mūsų visuomenė suvokia tai, apie ką mes kalbame?
– Be jokios abejonės, absoliuti dauguma žmonių čia supranta, kas yra Kalnų Karabacho konfliktas, ką reiškia lankytis okupuotame regione. Manau, daugelis suvokia ir tai, kad panašūs Lietuvos piliečių apsilankymai paprasčiausiai prieštarauja valstybės pozicijai ir daro žalą jos interesams. Žinoma, užtikrinu, kad vieno ar dviejų žmonių išsišokimai Lietuvos ir Azerbaidžanu santykių nesugadins. Mes labai džiaugiamės tvirta ir nuoseklia Lietuvos pozicija, tuo, kaip jūsų šalis pripažįsta ir gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Žinoma, gali atsirasti vienas kitas „aštrių pojūčių mėgėjas“, tačiau protingi žmonės du kartus pagalvos prieš įsiveldami į tokią avantiūrą. Lietuviai kartais manęs klausia: „Neseniai keliavome į Armėniją, ar jūsų tai nežeidžia?“ Žinoma, kad ne! Keliaukite į Armėniją, plėtokite verslą ar darykite bet ką kitą, kaip daro visų normalių, civilizuotų valstybių žmonės. Tokių pat santykių su Armėnija siekia ir Azerbaidžanas.
© Lietuvos žinios
– Ne taip seniai Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pareiškė, kad Kalnų Karabachas yra „neatsiejama Armėnijos dalis“. Ar tai rodo ketinimą aneksuoti kraštą?
– Dėl šio pareiškimo Azerbaidžanas pareiškė protestą. Tarptautinės reakcijos S. Sargsiano kalba nesulaukė, tačiau esame ramūs, nes dauguma tarptautinės bendruomenės narių, tarp jų ir Lietuva, tvirtai remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Apgailestaujame, tačiau tokie pareiškimai parodo Armėnijos poziciją, kuri akivaizdžiai prieštarauja visoms šios šalies nuostatoms, deklaruojamoms tarptautinėse derybose, pažeidžia tarptautinę teisę. Jei jau taip, kam tada daug metų tvirtinti, kad Kalnų
Karabachas – nepriklausoma valstybė? Tuo pačiu metu, kai buvo padarytas šis pareiškimas, Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai susitiko Niujorke ir kartu su Minsko grupės šalių pasiuntiniais diskutavo konflikto sureguliavimo klausimais. Verta susimąstyti: kuri Armėnijos pozicija yra tikroji? Hassanas Mamadzada /Alinos Ožič nuotrauka – Kodėl būtent dabar girdime tokius pareiškimus?
– Jau nebe pirmą mėnesį Armėnija gyvena nuotaikomis, kurias galima pavadinti revoliucinėmis. Žmonės reikalauja darbo, oraus gyvenimo lygio užtikrinimo. Retorika, susijusi su Kalnų Karabacho problema, skirta atitraukti žmonių dėmesį nuo kasdienių rūpesčių. Deja, Kalnų Karabache neseniai vėl vyko susišaudymai. Neapsieita be aukų abiejose pusėse. Gali būti, jog tai taip pat buvo daroma specialiai, kad Armėnijos visuomenės dėmesys būtų nukreiptas nuo vidinių problemų. Prisiminkime ir tai, kad būtent Kalnų Karabacho konfliktas padėjo ateiti į valdžią Seržo Sargsiano režimui. Tą pačią kortą stengiamasi panaudoti ir dabar, nors daugeliui armėnų šiandien greičiausiai kur kas labiau rūpi išgyvenimo klausimai, o ne tai, kam priklauso Kalnų Karabachas ir aplinkinės okupuotos teritorijos.
– Neseniai Armėnija iš Rusijos gavo 200 mln. dolerių paskolą ginkluotei įsigyti. Ar tai ir Armėnijos prezidento pareiškimas yra paprasčiausias sutapimas? – Stebiuosi tuo. Užuot gelbėjusi savo ekonomiką, Armėnija ima paskolą ginklams pirkti. Žinoma, Azerbaidžanas taip pat didina savo karinius pajėgumus. Tokia padėtis mums primetama jau daugiau kaip 20 metų. Visada siekėme konfliktą išspręsti diplomatiniais būdais, tačiau jei mums vėl bus grasinama karu, neišsigąsime. Mūsų teritorijos buvo atplėštos, ir mes nedvejodami siekiame jas susigrąžinti. Mūsų vietoje taip elgtųsi bet kuri pasaulio valstybė. Lietuva taip pat turi tokios patirties. Vilniaus kraštas ilgą laiką iš jūsų buvo atimtas, bet lietuviai niekada nedvejojo dėl troškimo jį susigrąžinti. – Jeigu Armėnija iš tiesų nuspręstų aneksuoti Kalnų Karabachą? Ką darytų Azerbaidžanas?
– Nieku gyvu su tuo nesitaikstytume. Dėl savo žemės kovosime iki galo, ir Armėnija tai puikiai žino. Lygiai taip pat Armėnija žino, kad akistatoje „vienas prieš vieną“, be išorinio įsikišimo, prarastas teritorijas susigrąžintume per mėnesį. Deja, šiuo metu konfliktas vis dar reikalauja aukų. Mokama didžiausia kaina – žmonių gyvybėmis. Labai gaila, kai armėnų šeimos priverstos klausti, dėl ko mirė sūnus, brolis, tėvas... Kodėl jie turi žūti svetimoje žemėje? Apsigauna tik retas lietuvis
– Atrodytų, visi jau seniai turėtų suvokti, kad Kalnų Karabachas – kruvino konflikto zona. Tačiau net ir šiuo metu Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo straipsnių apie tai, kaip „gražu“ keliauti į tą kraštą.
– Tai stebina. Sunku įsivaizduoti tokį „turizmą“, o juo labiau iš kur atsiranda tokios publikacijos. Gal suinteresuoti asmenys iš tiesų pasikviečia ten žurnalistą, gražiai priima, pavaišina, parodo gražias vietas ir mainais laukia teigiamų atsiliepimų? Žiūrėk, gal ką ir sudomina. Lietuvoje daug bendrauju su politikais, diplomatais, ir visi supranta, kas yra Kalnų Karabachas. Tad ką norima pasakyti tokiomis publikacijomis?
Kad Kalnų Karabachas yra patraukli vieta kelionėms? Tačiau tai – karinio konflikto zona. Keliauti ten – pavojinga gyvybei. Tokios kelionės yra ne tik pavojingos, bet ir neteisėtos. Okupuotų teritorijų „lankymas“ pažeidžia tarptautinės teisės normas, tai darantis žmogus neteisėtai kerta Azerbaidžano valstybės sieną. Taip galima užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Tie, kas skatina panašias „keliones“, tiesiog apgaudinėja Lietuvos visuomenę. Vienoje tokių publikacijų skaičiau liaupses Montei Melkonianui, kuris Armėnijoje yra paskelbtas nacionaliniu didvyriu. Autorius galėjo bent jau „pagūglinti“, apie kokį žmogų rašė. M. Melkonianas – Libano pilietis, Prancūzijoje įvykdęs teroro aktą, kurio metu žuvo keletas Turkijos diplomatų. Už tai jis buvo nuteistas ir kalėjo. Esu priverstas suabejoti tokių autorių profesionalumu.
– Ne vienus metus gyvenate ir dirbate Lietuvoje. Ar mūsų visuomenė suvokia tai, apie ką mes kalbame?
– Be jokios abejonės, absoliuti dauguma žmonių čia supranta, kas yra Kalnų Karabacho konfliktas, ką reiškia lankytis okupuotame regione. Manau, daugelis suvokia ir tai, kad panašūs Lietuvos piliečių apsilankymai paprasčiausiai prieštarauja valstybės pozicijai ir daro žalą jos interesams. Žinoma, užtikrinu, kad vieno ar dviejų žmonių išsišokimai Lietuvos ir Azerbaidžanu santykių nesugadins. Mes labai džiaugiamės tvirta ir nuoseklia Lietuvos pozicija, tuo, kaip jūsų šalis pripažįsta ir gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą. Žinoma, gali atsirasti vienas kitas „aštrių pojūčių mėgėjas“, tačiau protingi žmonės du kartus pagalvos prieš įsiveldami į tokią avantiūrą. Lietuviai kartais manęs klausia: „Neseniai keliavome į Armėniją, ar jūsų tai nežeidžia?“ Žinoma, kad ne! Keliaukite į Armėniją, plėtokite verslą ar darykite bet ką kitą, kaip daro visų normalių, civilizuotų valstybių žmonės. Tokių pat santykių su Armėnija siekia ir Azerbaidžanas.
© Lietuvos žinios
